iškloti

išklóti tr. 1. visą užtiesti, išgrįsti, išmušti: Išklos takus gelumbe Jnš. Menės asla taip pat buvo išklota žvėrių kailiais A.Vien. Ežys pasidirba kinį, iškloja jį lapais, sausomis žolėmis ir lapkričio mėnesyje atsigula savo naujame patale Blv. Aš parnešiau žalių lapų lovelei iškloti TDrVII51. Stubą dekiais išklóti K. Paprašyčiau brolelį, kad išklotų kelelį … sausom baltom lentelėm TDrV55. Žemė po trobesiais ir šalia jų išklota apskritais rąstais ir šakomis EncIX138. Gatves išklojo asfaltu J.Balč. Tas Ukmergės miestas akmenim išklotas LTR. Reik kuknę su plytomis iškloti S.Dauk. Stancija popieriais išklota Ds. Suodžiai iškloja gerklę kaip kokį kaminą V.Kudir. | refl. tr.: Išsiklójau kambarius patiesalais Š. Lizdo vidų kregždė išsikloja paukščių plunksnelėmis J.Jabl. 2. pataisyti, pakloti (lovą, patalą): Po klėtelę vaikščiojau, minkštai lovas išklojau Rod. Toj trobelėj nieko daugiau nėra, tik lova išklota BsPIV196. | Aš nemisliau, kad Anelia taip išklos (gražiai apdengs, apties) pirmaryčiam patalus Sdk. Kad pamatyčiau … mergelės lovą, margai išklótą JD543. 3. pamušti; palopyti: Drabužį pamušu išklók J. | Kelines iškloti N. 4. išdėti, išskleisti: Arbūzas lapus po visą daržą išklójęs Rod. | Moterys išklójo indus gryčioj Lzd. Ribokai žuvį, iškloję an pievos, dalinasi Ėr. | prk.: Čia paliepių torielkos po mišką išklótos A.Baran. 5. iškreikti, pakloti: Nemislyk, kad perdien labai daug galima linų išklóti Ds. Tik išklósiu vežimą [linų], ir vėl jau, matau, ataveža Ds. 6. išmokėti (pasogą); išleisti: Nuvažiav[o] pas mergą, tai tėvai išklój[o] pasogą popieriniais kai skiedrom Rod. Klausė motušę aba tėvelį, kiek pinigų duos, kelis šimtus išklos Sml. 7. prk. išpasakoti, išdėstyti, išaiškinti: Šakalys, šeimos likimą čia išklojęs priešais teismą, susimąstė ir nurimo sp. Reikia toksai žmogus surasti, kurs mokėtų… į akis stoti ir visa kaip reikiant iškloti LzP. Gavo diktai mušti, ir išklojo iškirstas šunybes Dr. Kitą kartą aš tau viską išklosiu rš. 8. prispausti prie žemės, išguldyti: Vėtros gėrybes dirvose išklojo rš. Kam leidžiat vištą – išklóta miežiai baisiausia Mlt. 9. išmarinti, išžudyti, išmušti: Maras mūs viso sodžiaus kiaules išklójo Lš. Kap spusterėj[o] šaltukas, tai visus senius išklójo Rdm. | Visą vaiską išklójo Ad. Priešų daugel išklojo P.Cvir. Kiek ten jų išklójo, išmušė! Ll. Bet žemaičiai atsisukusys mažne visus išklojo S.Dauk. Guli broliai mūs išklóti pakelėmis kraujuose (d.) Plv. 10. refl. išbūti reikalingą laiką paklotam, išsiklojėti: Linus pakelia, kai išsiklója Brsl. \ kloti; antkloti; apkloti; atkloti; įkloti; iškloti; nukloti; pakloti; parkloti; perkloti; prakloti; prikloti; sukloti; užkloti